milminti

milminti: mìlminti, -ina, -ino 1. intr., tr. J apgaulingai vilioti, žadėti: Pradėjo tas biesas pono nabaštikas milminti, įkalbinėti mums Žem. Ans tą mergą mìlmina, mìlmina, o kaip reiks žanytis, i nebžanysias Lkv. Jis mane visą laiką mìlmino, mìlmino, o kai reikia, tai ėmė ir nedavė Up. 2. intr. atidėlioti, vilkinti: Ans mane neveda, tik mìlmina ir mìlmina Kv. \ milminti; apmilminti; išmilminti; pamilminti; primilminti

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

apmilminti — apmìlminti tr. apgauti: Po sūdu išpasakosi, kaip mus ponas apmilmino Žem. milminti; apmilminti; išmilminti; pamilminti; primilminti … Dictionary of the Lithuanian Language
išmilminti — išmìlminti tr. Plk, Pkp išvilioti: Tam tespausdiną tuos raštus vokiečiai, kad galėtų nuo mūsų pinigus išmilminti, išvilioti Žem. Mažai teturėjau grūdų, atejo, prašė, prašė, ir išmìlmino End. ^ Iš jo nei dančiui rakčio neišmìlminsi (apie taupų… … Dictionary of the Lithuanian Language
milminimas — mìlminimas sm. (1) → milminti 2: Veskiamos arba ne – aš mìlminimo nenoru Kv … Dictionary of the Lithuanian Language
pamilminti — pamìlminti tr. pavilioti: Milmink, bene pamìlminsi mergą audėją JIII43. milminti; apmilminti; išmilminti; pamilminti; primilminti … Dictionary of the Lithuanian Language
primilminti — primìlminti 1. tr. prikalbėti: Primìlmino eiti į pirtį Krkl. 2. refl. prisigerinti, įsiteikti: Prisimìlmino gerumu, atsiskyrė blogumu Krkl. milminti; apmilminti; išmilminti; pamilminti; primilminti … Dictionary of the Lithuanian Language
vilminti — vìlminti, ina, ino tr. DŽ, NdŽ 1. Rtr, BŽ 238, KŽ vilioti, vilbinti, masinti, traukti į save. 2. labai prašant stengtis gauti, milminti: Jis žinojo devynias galybes būdų bei priemonių pinigams vilminti rš. vilminti; įvilminti; išvilminti;… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias